Lobiai grįžta namo

Nuo Ganos iki Graikijos – buvusios kolonijos ir okupuotos teritorijos jau pusę šimtmečio ar dar ilgiau prašo grąžinti jų dirbinius. Grąžinus vagysčių grobį muziejai neužsidaro. Taip atsiveria naujos durys.

Autorius: Andrew Curry

Lobiai grįžta namo

Vasarį maždaug 100 000 gyventojų Kamerūno mieste Fumbane (Foumban) viską padengia nuo tolimos ASacharos vėjų atneštos smulkios raudonos dulkės. Po mėnesio užeis pavasario
lietūs, bet kol kas dieną iš dienos vis tas pats -padūmavusi saulė, sausa kaitra ir automobilių
pypsėjimo bei motociklų burzgesio kakofonija per miestą einančiame pagrindiniame kelyje.
Kelis dešimtmečius ši Afrikos dalis buvo Vokietijos kolonija - ją Vokietija trumpai, bet žiauriai
valdė nuo 1884 iki 1916 m. Kaip ir kitos kolonijinės valstybės, Vokietija steigė etnologines
kolekcijas naujųjų kolonijų kultūros objektams saugoti, tyrinėti ir rodyti. Nors poreikis kolekcionuoti giliai įsišaknijęs žmonijos istorijoje, mums pažįstami muziejai iš esmės yra XIX a. išradimas siekiant dalytis Europos tyrinėjimų ir užkariavimų vaisiais.

Dėl kolonializmo kolekcionavimas virto savotiška manija. Kolonijinės valstybės siuntė tyrinėtojus
braižyti naujų pasaulio kampelių žemėlapių ne vien trokšdamos žinių - lygiai taip
ir daiktai ne tik patekdavo į muziejus. Antropologai, misionieriai, pirkliai ir kariškiai bendradarbiaudami su muziejais gabeno įdomybes ir turtus į Europą. Su ginkluotomis kolonijų ekspedicijomis kuratoriai netgi siuntė pageidavimų sąrašus.

1907 m. Vokietijos pareigūnai perdavė žinią Kamerūno bamumų genties valdovui sultonui
Ibrahimui Nžojai (Ibrahim Njoya). Pasak jų, tikriausiai vertėtų artėjančio penkiasdešimtmečio
proga kaizeriui Vilhelmui II įteikti dovaną - ir ne bet kokią, o tikslią karoliukais įmantriai
nusagstyto įžymiojo I. Nžojos sosto kopiją. Iš karaliaus tėvo paveldėtas sostas vadintas Mandu
Jenu pagal atkaltę puošiančias dvi serginčias figūras.

Nors buvo atmetęs daug Vokietijos pasiūlymų pirkti ar mainyti sostą, tąkart I. Nžoja sutiko ir įsakė drožėjams ir karoliukų meistrams padirbdinti Mandu Jenu kopiją. Tačiau paaiškėjus, kad Vilhelmo gimtadieniui kopijos laiku paruošti nepavyks, I. Nžoją įkalbėjo įteikti originalą. Nuo to laiko sostas yra Berlyno etnologijos muziejaus kolekcijoje.

Praėjus daugiau nei šimtmečiui, bamumų valdovo palikuonis sostą nori susigrąžinti. „Šis sostas nėra tik daiktas, - sako I. Nžojos provaikaitis Nabilas. - Per jį karalius palaiko ryšį su savo protėviais."