Ankstyvi autizmo ženklai

Greitai pastebėjus sutrikimus, jų poveikis gali būti mažesnis.

Autorius: YUDHIJI TBHATTACHARJEE
Nuotraukos autorius:

Mokslininkai nustatė, kad autizmo sutrikimą turinčių kūdikių smegenys auga labai greitai. Šis atradimas gali padėti gydytojams iš anksto užkirsti kelią simptomams.

Vaikui diagnozavus autizmą, tėvus dažnai ištinka šokas - kaip atsitiko, kad iki tol sveikas atrodęs kūdikis pasirodo turįs nepagydomą sutrikimą? Mokslininkai stengiasi paaiškinti autizmą nuo XX a. penktojo dešimtmečio, kai jis buvo pirmą kartą aprašytas. Sindromą sukeliančios priežastys vis dar nežinomos, bet mokslininkai pradeda suprasti, kas vyksta tokių vaikų smegenyse.

Tyrimai rodo, kad autizmo požymius greičiausiai įmanoma nustatyti kūdikiams nuo trijų mėnesių - gerokai anksčiau, nei pasirodo pirmieji simptomai. Ankstyva diagnozė suteiktų galimybę imtis priemonių, neleidžiančių blogėti būklei arba ją švelninančių.

„Išsiaiškinome, kad autizmas yra polinkis, ir tai, ar jis pasireikš kaip sutrikimas, priklauso nuo ankstyvųjų išgyvenimų, - sako Emorio universiteto (Emory)  psichologas Amis Klinas (Ami Klin). - Tai teikia vilties, kad sunkiausių autizmo formų įmanoma išvengti."

Mokslininkai išsiaiškino, kad autizmą gali lemti įvairūs genai - tiek paveldėti, tiek mutavę, taip pat kiti veiksniai, vienas kurių - vyresnis tėvų amžius. Viename suklastotame tyrime sutrikimo priežastimi laikomi vaikų skiepai nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės - vėliau šis sumaištį kėlęs teiginys buvo paneigtas. Nuo XX a. paskutiniojo dešimtmečio autistų vaikų skaičius nuolat auga. Tyrėjai mano, kad tai iš dalies galėjo lemti pagerėję diagnozės metodai, kita vertus, neatmetama galimybė, kad sutrikimo atvejų iš tiesų daugėja dėl biologinių ir aplinkos veiksnių.

Nors mokslininkai kol kas nenustatė aiškių autizmo priežasčių, jie vis geriau supranta jo raidą.

Plačiau skaitykite gegužės mėnesio numeryje.

 

Dar Šiame numeryje: