Suskaldytos prerijos
Siekis atgaivinti praeities žolynus šiandien susilaukia atkaklaus pasipriešinimo.
Sunkvežimiu kratomės pažliugusiu lauko keliuku iki skardžio, nuo kurio gerai matyti Žemės horizonto linkis. Iki tolumoje kyšančių kalvų nusidriekusios vilnijančios lygumos šį drėgną pavasarį švyti smaragdo atspalviais. Apačioje prie upelio užutėkio ganosi bizonų banda. Didžiulių pirmapradžių barzdotų gyvūnų žieminis kailis šeriasi juostomis lyg seni tapetai.
Kai dar nebuvo arklių ir šautuvų, Didžiųjų Lygumų čiabuviai gindavo bizonus nuo šio skardžio, kad raguočiai nukritę užsimuštų. Šią vėlyvą popietę gegužės pabaigoje saulės šviesa sodri ir ilgesinga. Buvęs zoologijos sodo prižiūrėtojas Deimienas Ostinas (Damien Austin) stačiakampiais akiniais ir tiesiais kirpčiukais mosteli ranka į kauburiuotas prerijos platybes. „Įsivaizduokite čia lakstančius ruduosius lokius", - sako jis.
D. Ostinas prižiūri žemiau besiganančią bizonų bandą ir jiems skirtus žemės sklypus. Jis dirba Amerikos prerijų rezervatui - aplinkosaugos organizacijai, kuri siekia suformuoti didžiulę saugomą teritoriją centrinėje Montanos dalyje ir ją apgyvendinti praeityje čia paplitusiais laukiniais gyvūnais. Įsivaizduokite šias lygumas tokias, kaip jos atrodė 1805 m., kai tyrinėtojas Meriveteris Luisas (Meriwether Lewis) kiek į rytus nuo čia užkopė ant kokio nors panašaus skardžio. „Visoje dabartinės šalies teritorijoje klajojo bandos bizonų, briedžių ir antilopių", - rašė M. Luisas dienoraštyje.
Bet paskui per labai trumpą laiką visi tie gyvūnai išnyko. Istorikai mano, kad tuo metu, kai M. Luisas drauge su kitu tyrinėtoju Viljamu Klarku (William Clark) perėjo šiaurines lygumas, bizonų buvo dešimtys milijonų, o iki XIX a. devintojo dešimtmečio vidurio jų liko mažiau nei tūkstantis.
Plačiau skaitykite vasario numeryje.
VšĮ „Atverk pasaulį", Skersinės sodų 6-oji g., 61 Vilnius, Tel. +37068713935, Faks. +37052314195, El. paštas info@nationalgeographic.lt
https://www.ngkids.lt/lt/zurnalu_archyvas/2020_vasaris/suskaldytos_prerijos/