Maistas ilgam gyvenimui

„Mėlynųjų zonų“ gyventojai pristato savo sveiko ir ilgo gyvenimo meniu.

Autorius: Dan Buettner

Maistas ilgam gyvenimui
Nuotraukos autorius:

Prieš daugiau kaip 14 metų Danas Biutneris (Dan Buettner) šiame žurnale pirmąsyk parašė apie ilgaamžiškiausius pasaulio gyventojus. Šiandien jis vis dar aiškinasi šimtamečių paslaptis mėlynosiomis zonomis pramintuose regionuose. Neseniai šis tyrinėtojas grįžo į keturis iš jų surinkti daugiau informacijos apie maistą, kuris prisideda prie neeilinio ilgaamžiškumo: užrašyti laiko išbandytų receptų ir pasiaiškinti, kodėl tam tikri maisto produktai iš pažiūros ilgina gyvenimą.

Sardinija, Italija

99 metų Asunta Poda (Assunta Podda) energingai maišo molinę puodynę ir plačiai šypsosi. „Minestronė", - paaiškina ji rodydama ranka.

Žvelgiu į pupų, morkų, svogūnų, česnakų, pomidorų, pankolių, kaliaropių ir prieskoninių žolelių mišinį, kurį dengia auksinė alyvuogių aliejaus plėvelė. Šeimininkei už nugaros pro langą liejasi vakarinė šviesa, nušviečianti viduramžiškai padengtą stalą: raugintos duonos kepalus, ką tik nuskintas pupas, grafiną tamsiai raudono vyno.

„Sėskitės", - paliepia ji su šiam regionui būdingu primygtinai dosniu svetingumu. Prisijungiu prie jos šeimos ir regioną tiriančio epidemiologo Džanio Peso (Gianni Pes). Tradicinė nėriniuota A. Podos palaidinė, juvelyriškas vėrinys ir juodas megztinis nedera su vikriais judesiais: tvirta jaunos moters ranka pilsto vyną į dideles pilvotas taures ir semia garuojančią sriubą į lėkštes.

„Dabar valgykit."

Esame Arcanos (Arzana) kaime, rytiniuose Sardinijos Dženardžentu (Gennargentu) kalnų šlaituose - regione, kur susitelkę daugiausia pasaulyje šimtamečių. Po Antrojo pasaulinio karo šimto metų sulaukė 38 šio kaimo gyventojai, t. y. 1 iš 100.

Dž. Pesas šį reiškinį pastebėjo XX a. paskutiniajame dešimtmetyje. Nuo tada jis pasitelkęs išsamius klausimynus kruopščiai apklausė daugiau kaip 300 šimtamečių. Mokslininko nuomone, tokį ilgaamžiškumą daugiausia galima paaiškinti į stačius šlaitus kylančiomis gatvėmis, atsidavimu šeimai, pagarba senoliams, matriarchaline kultūra, kurioje moterys prisiima didžiąją dalį šeimai tenkančios įtampos, ir paprasta tradicine mityba. Dž. Pesas sako išsiaiškinęs, kad šimtamečių sutuoktiniai gyvena ilgiau nei broliai ar seserys, todėl galima daryti prielaidą, kad mityba ir gyvensena turi didesnę įtaką nei genai.

Plačiau skaitykite sausio mėnesio numeryje.

Dar Šiame numeryje: