Beprotiška idėja

Argentinoje ir Čilėje milijonai hektarų žemės virs parkais.

Autorius: DAVID QUAMMEN

Beprotiška idėja
Nuotraukos autorius:

Krisė Makdivit Tompkins (Kris Mcdivitt Tompkins) sėdi prie kavos stalelio, nukloto spalvotais Čilės ir Argentinos žemėlapiais, ir kalba apie XX a. paskutiniajame dešimtmetyje kilusį ginčą dėl Pumalino (Pumalín) vietovės pietinėje Čilės dalyje. Pumalinas tapo pamokančia ankstyva patirtimi, kuri jai ir velioniui vyrui, buvusiam verslininkui ir keliautojui Dagui Tompkinsui (Doug Tompkins), parodė, kaip gali būti sunku jankių dolerius ir gerus ketinimus paversti apsaugotu kraštovaizdžiu Pietų Amerikoje.

Už to kavos stalelio, žemėlapių ir didelių langų šiame dailiame mūriniame svečių name, lyg lizdas pūpsančiame ant neaukšto kalnelio, driekiasi vilnijančių žolynų, srūvančių upelių, notofagų miškų ir tamsiai mėlynų ežerų kraštovaizdis - atšiaurus nepaliestas kito Tompkinsų projekto, Čilėje esančio Patagonijos nacionalinio parko, grožis.

Šis daugiau kaip 300 tūkst. ha parkas apima į vakarus nuo Andų nusidriekusį Čakabuko (Chacabuco) slėnį. Drauge su Pumalinu, esančiu maždaug už 500 km į šiaurę ir dar šešiais parkais (kurie drauge su Čilės vyriausybe buvo įkurti per Tompkinsų užsispyrimą ir prijungus jų paaukotas teritorijas) šis laukinių vietovių tinklas apima 4,5 mln. ha. Didžiule įvairove pasižyminti milžiniška teritorija driekiasi per visą pietinę Čilės pusę nuo Hornopireno (Hornopirén) parke plytinčių švelnaus klimato Valdivijos drėgnųjų miškų iki Kaveskarų (Kawésqar) nacionalinio parko uolėtųjų salų ir ledynų. Tačiau norint suvokti visą Krisės Tompkins ir jos vyro nuveiktą darbą, taip pat kliūtis, kurias jiems teko įveikti, geriausia pradėti nuo Pumalino. Išskleidusi žemėlapius ji pradeda pasakojimą.

Plačiau skaitykite gegužės mėnesio numeryje.

Dar Šiame numeryje: