Kokią vietą moksle užima moterys?

Prietaisų sistemų operatorė Dž. Morgen buvo vienintelė moteris skrydžių valdymo kambaryje Kenedžio kosminių skrydžių centre per 1969 m. vykusią „Apollo 11“ misiją. Praėjus pusei amžiaus moterims moksle vis dar kyla daug kliūčių, tokių kaip jų seksizmas ir priekabiavimas.

Autorius: Angela Saini

„Noriu kai ką jums papasakoti", - tyliai pratarė moteris, man ruošiantis eiti namo po paskaitos apie savo knygą „Prastesnės", kurioje aptariu seksizmo moksle istoriją ir jo apraiškas dabartinėje visuomenėje. Ji papasakojo rašanti kompiuterijos mokslų disertaciją Britų universitete ir esanti vienintelė moteris grupėje. Jos vadovas nuolatos laido seksistinius juokelius. Niekada jos nekviečia į seminarus ar konferencijas.

„Bet koks susitikimas man kelia nemalonius jausmus. Jaučiuosi įbauginta, - sako ji. - Dažniausiai tiesiog laukiu, kad kuo greičiau viskas baigtųsi." Per kelerius metus ji ketina užbaigti disertaciją, palikti universitetą ir daugiau niekada ten negrįžti.

Per dvejus metus nuo knygos pasirodymo prabėgom susitikau su šimtais moterų mokslininkių ir inžinierių visame pasaulyje - knyga, regis, atspindi jų kasdien patiriamą lytinę diskriminaciją. Per susitikimus moterims priėjus prie manęs pasidalyti savo istorijomis, supratau, kad labiausiai joms trūksta patvirtinimo, jog neišsigalvoja savo bėdų. Jų pasakojimai apie diskriminaciją, marginalizaciją, priekabiavimą ir įžeidinėjimus rodo, kad, nepaisant akivaizdaus progreso, laukia dar ilgas kelias.

Plačiau skaitykite lapkričio numeryje.

 

Dar Šiame numeryje: